|
Santrauka Semeliškių apylinkių geomorfologija, paleogeografija, geologiniai ištekliai ir geopaveldas Valentinas Baltrūnas, Bronislavas Karmaza Atliktų tyrimų ir šios studijos tikslas apibendrinti visą turimą Semeliškių krašto paviršiaus geologinių ir geomorfologinių tyrinėjimų medžiagą, ją pateikiant kartografinės schemos pavidalu bei aptariant vietovės paleogeografinę raidą poledynmečiu. Šiuo metu skiriami bent penki būdingi mikrorajonai, kai kurie iš jų tik savo pakraščiais patenkantys į buvusio Semeliškių valsčiaus teritoriją. Einant iš šiaurės pietų link, skirtini šie mikrorajonai: Juodelių-Laičių, Semeliškių-Dainių, Aukštadvario-Beižionių, Trakų-Bagdanonių ir Vilkokšnio-Tolkiškių. Pastarieji du tik savo rytiniu ir šiauriniu pakraščiu patenka į apibūdinamąją teritoriją. Apibūdinti mikrorajonai skiriasi savo geologine sandara, hidrogeologinėm, hidrologinėm ir geomorfologinėm ypatybėm, kraštovaizdžiu. Tai lėmė iš Pietų Lietuvos besitraukiančio paskutiniojo (Nemuno) ledyno tirpstantis pakraštys, jo liežuvinė konfigūracija, vietomis plūste plūdęs tirpsmo vanduo, palaidoti po sąnašom atskilę milžiniški ledo luistai, besiformuojantis Strėvos senslėnis, taip pat visų šių reiškinių amžius ir trukmė. Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų kol kas nėra, tačiau galinčių jais tapti yra net keletas. Visų pirma tai Strėvos ir Nečiūnų įgriuvos, Rudaukos šaltinis prie Semeliškių, nemažai įdomių ir vertingų riedulių ledynmečio liudininkų pakelėse, taip pat Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinis ir Spindžiaus kraštovaizdžio draustinio šiaurinis pakraštys.
|