Santrauka

Kai kurie Sintautų valsčiaus mokyklų veiklos 1940–1944 metais (bolševikmečiu ir nacmečiu) aspektai

Stanislovas Buchaveckas

Nepriklausomybės laikotarpio (1918–1940) pabaigoje Sintautų valsčiuje susidarė vienuolikos pradžios mokyklų tinklas. Buvo penkiolika komplektų (klasių), dirbo tiek pat mokytojų. 1940 m. sovietų okupacija sutrikdė natūralią švietimo raidą. 1940–1941 m. pradžios mokyklos buvo sovietizuojamos. Mokinių ugdymui kliudė primityvus komunistinės ideologijos brukimas, be apčiuopiamų rezultatų pasibaigusi „socialistinė“ neraštingumo likvidavimo kampanija, „revoliucinai“ mitingai ir minėjimai, kitos bolševikų partijos priemonės. 1940 m. rudenį Sintautų valsčiuje buvo didelė mokytojų kaita, keli mokytojai patyrė profesinę diskriminaciją. Sintautų valsčiaus – vienas iš Lietuvos valsčių, kurių mokyklų pedagogai labiausiai nukentėjo per 1941 m. birželio trėmimus. Tada į atšiaurias sovietų imperijos sritis buvo išgabenti šeši valsčiuje dirbę mokytojai (iš penkiolikos).

Nacių okupacijos pradžioje Lietuvos Laikinosios vyriausybės pastangomis švietimo įstaigose iš esmės buvo atkurta iki 1940 m. sovietų okupacijos buvusi padėtis. Buvo grįžta prie Nepriklausomybės metų mokymo programų ir mokyklos struktūros. Į mokyklas buvo grąžintos tikybos pamokos. Ant klasių sienų vėl buvo pakabintas kryžius.

Nacmečiu pasunkėjo mokytojų darbo ir buities sąlygos, sumažėjo realus atlyginimas, bet veikė visos vienuolika valsčiaus pradžios mokyklų. Tam reikėjo ne tik didesnio mokytojų pasiaukojamo ir vietos gyventojų pastangų. Nestigo žmonių, maisto produktais ir kitaip padėjusių pedagogams. Tad 1941–1944 m. mokyklos buvo svarbūs kaimo bendruomenių gyventojų ir mokytojų tarpusavio solidarumo, socializacijos ir kultūrinės sklaidos židiniai. Mokiniams buvo skiepijami Nepriklausomybės idealai ir krikščioniškosios vertybės. Per kai kurių valsčiaus mokyklų mokytojus kaimo sodybas pasiekdavo antinacinė rezistemcinė spauda.