|
Santrauka Žagarės apylinkių žemės gelmių raida ir sandara Aleksandras Šliaupa Žagarės apylinkės garsios devono amžiaus Žagarės svitos dolomitu, kuriuo susidomėta jau XIX a. viduryje. Nuo tada ir pradėta tirti ir bendroji geologinė sandara. Pusantro šimtmečio trukusiais tyrimais nustatyta, kad per kelis milijardus metų susiformavo nuosėdinių uolienų dangos asla, vadinama kristaliniu pamatu. Nuosėdinių uolienų sluoksniai susikaupė per 550510 milijonus metų jūrinėje ar kontinentinėje aplinkoje. Jauniausios nuogulos, stebimos ir Žemės paviršiuje, labiausiai siejamos su kontinentiniais ledynais. Nuosėdinių uolienų ar nuogulų sluoksniai svarbūs naudingųjų iškasenų atžvilgiu. Tai statybinių medžiagų žaliava; viršutinio devono sluoksniai tarpais prisotinti geriamuoju vandeniu. Kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos sudėtis bei vystymosi istorija liudija, kad Žagarės apylinkėse, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko labai sudėtingi procesai, sąlygoti atskirų Žemės plutos plokščių judėjimų. Globalūs geodinaminiai procesai formavo ir formuoja ir pačios mažiausios kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos struktūras. Pirmosios tai lūžiais apriboti blokai blokeliai. Nuosėdinės dangos sluoksniai buvo tempiami ar spaudžiami, keliami ar gramzdinami, lankstomi ar plėšomi. Tai gerai matyti pateiktuose geologiniuose pjūviuose. Kristalinio pamato ir nuosėdinės dangos lūžiai tebėra aktyvūs ir pastaruoju geologiniu laikotarpiu, ką patvirtina neotektoniškai aktyvios linijinės zonos. Kvartero amžiaus tektoninių struktūrų dinamika sąlygojo kontinentinių ledynų dinamiką, nuogulų susidarymą ir išlikimą, reljefo formų ir hidrografinio tinklo formavimąsi bei kitus geologinius procesus (Žemės drebėjimus, eroziją, denudaciją, hidrodinamiką).
|